Labai noriu miego. Tikrai, jei atvirai - labai. Trys valandos nakties ir tikriausiai, kaip ir visi normalūs žmonės aš taip pat turėčiau miegoti... Bet ne. Negaliu. Iš tikrųjų net nenoriu. Ne, noriu. Mano kūnas nori, bet širdis ne. Taip. Ne. Taip. Ne. Taip. Ne. Taip ir ginčyjasi širdis ir protas. Nuolat. Kasdien. Tik šiandien viskas kur kas aiškiau. Iš tiesų. Šiandien mano širdis verkia. Ne. Šiandien mano širdis krauju srūva. Šiandien. Vakar. Užvakar. Šią savaitę. Praeitą savaitę. Užpraeitą savaitę. Mėnesį. Du.
Aš pykstu. Aš iš tikrųjų pykstu. Pykstu ant Pasaulio, pykstu ant žmonių, pykstu ant savęs. Ir ant Tavęs. Labai. Nuoširdžiai. Jei mano pyktį būtų galima pamatyti, jis prilygtų vulkano išsiveržimui. Jei mano pyktį būtų galima pasverti, jokios svarstyklės neparodytų to skaičiaus. Jei mano pyktį būtų galima pajausti... Ne. Tu nenorėtum jo pajausti. Aš nenorėčiau, kad Tu jį pajaustum. Tau skaudėtų. Ir skaudėtų ne taip kaip man, o dvigubai. Ne. Keturgubai. Skaudėtų. Aš pykstu. Dabar aš jau pykstu. Dabar. Nors prieš tai norėjau pasiduoti. KLAIDA! Pasiduoti=pralaimėti, o nugalėtojai niekada nepasiduoda.
Tuštybė. Aplink - tuštybė. Prisiekiu. TUŠTYBĖ. Na, jei Tau dar neaišku. Pakartosiu. Tuštybė.
Dar nesupratai?
Laikas - pinigai. Pinigai? Kas yra pinigai? Mažas vaikas atsakytų, jog tai tik spalvotas popierius, su kuriuo būtų galima pažaisti. Suaugęs nedelsiant sustabdytų vaiką. Neleistų žaisti pinigais. Dar blogiau, aprėktų vaiką ir, turbūt, papasakotų, jog pinigai - tai gyvenimo prasmė, sėkmė, laimė ir visa kita. Taip. Štai ko mes mokome šių dienų vaikų. Štai kaip šių dienų vaikai auga. Ar kada pamenat, kaip Jūs augot? Ar kada pamenat, kaip smagu būdavo žaisti kieme nuo ryto iki vakaro, lakstyti, apie nieką negalvoti ir žinoti, jog ši akimirka - svarbiausia? Ne, nežinoti, net nejausti. Tiesiog. Būti. Bet.. Dabar gyvenam inovatyviau. Gryną orą, pievas, saulę, draugus keičia internetas, kompiuteriniai žaidimai, facebook'as. Įdomu, kiek iš mūsų besupranta tikrąją bendravimo prasmę? Kiek iš mūsų bežino, kas yra tikrasis bendravimo malonumas? Kiek iš mūsų apskritai bežino kas yra gyvenimas? Ne. Kiek iš mūsų iš tiesų GYVENA? Dauguma ruošiasi pradėti gyventi. Rytoj. Rytoj. Rytoj. Kai kurie taip ir nugyvens visą gyvenimą. Laikas nelaukia. Jis teka. Ir niekada nesustoja. Tik dabar jis kitaip matuojamas. Dabar laikas lyginamas su popieriumi. Dabar laikas - tai pinigai. Žmogus vertinamas pagal tai, kiek jų turi. Sau vietą po saulę gali išsikovoti popieriumi. Kuo daugiau popieriaus - tuo tu galingesnis. Viską gali. Iš tiesų, gali jaustis visagalis. Ir visai nesvarbu, ar tu suvoksi kaip reikia elgtis su pinigais. Nesvarbu ar tu iš viso gali mąstyti. Kam to reikia? Juk svarbiausia pinigai. Oi. Atleiskite, pamiršau. Yra dar vienas itin svarbus dalykas. Taip, teisingai - tai grožis. Tik gaila... Ne. Ne, ne, ne. Ne vidinis. Išorinis. Svarbiausia kaip tu atrodai. Nesvarbu,kad laikas nelaukia. Jau minėjau, kad laikas - tai pinigai. Už pinigus ir laiką gali nusipirkti. Pora plastinių operacijų ir gali grįžti laiku atgal. Gali tapti tuo, kuo nori. Žinoma, jei turi popieriaus. Ir nesvarbu, kad tai nėra amžina. Niekam nereikia tavo vidinio grožio. Niekam jis neįdomus. Juk jei turi popieriaus ir grožio - visi keliai tau atviri. Prašau, eik. Žalia šviesa dega. Keliai atviri. Nebijok. Ne, net nedvejok. Todėl, kad šiam pasauliui Tavęs reikia. Drąsa? Altruistiškumas? Intelektualumas? Meilė? Ištikimybė? Pasiaukojimas? Atleiskite, kas tai? Mes nebeturime vertybių. Jos nyksta su kiekviena sekunde vis labiau. Karas prasidėjo. Man skauda. Taip, tu laimi. Amžinųjų vertybių pilis griūva. Kariai net nekovoja. Iš tiesų kovos net nėra. Niekada ir nebuvo. Nebijok, ženk pirmyn. Šis pasaulis Tavęs laukia ir pasitinka išskėstomis rankomis. Eik pirmyn. Eik. Sklisk. Plisk. Tarsi užkratas, nesustabdomas ir neišgydomas. Ženk pirmyn iškėlusi galva, nes šis pasaulis Tave pasitinka didingai, tuštybe.
